Perskaičiau: Asta Padagaitė "Sadistas"

2020 m. birželio 22 d., pirmadienis


Nemoku rašyti knygų apžvalgų ir galiu tikriausiai suskaičiuoti ant 1 rankos pirštų, kiek jų esu parašiusi iš viso. Tačiau pastaruoju metu ėmiau daugiau laiko skirti knygų skaitymui ir nustoti teisinti savo tingumą ir "neturiu tam laiko" pakeičiau į "mažiau sėdėk telefone ir turėsi". 😃 Pradėjusi daugiau skaityti, automatiškai daugiau pradėjau domėtis knygomis ir natūraliai atsirado noras pasidalinti tuo, ką skaitau. Todėl šiandien ir noriu pasidalinti atsiliepimu apie neseniai baigtą skaityti Astos Padagaitės "Sadistą".

Aš mėgstu imti ir skaityti lietuvių autorių knygas. Mėgstu palaikyti jų kūrybą ir didžiuotis jais, nes turime tikrai puikių rašytojų. Paskutiniu apsilankymu bibliotekoje iš 3 paimtų knygų dvi buvo lietuvių rašytojų. Viena iš tų knygų ir buvo "Sadistas".

Kokia ji?

Fiziškumas. 204 puslapių knyga minkštu viršeliu su atlapais (puikiai pasitarnavo man kaip skirtukas). Knyga švelniai rožinės kreminės spalvos su įdomiu viršeliu, kuris mane ir sudomino. Sakoma, nespręsk apie knygą iš viršelio, bet kartais sau leidžiu. 😈

Siužetas ir žanras. Atvirai pasakius, nelabai mėgstu knygų, kuriose pasakojamos istorijos vyksta šiais laikais. Minimas instagramas ir kt. dalykai man atrodo visiškai nepoetiški, ne knygiški. "Sadistas" būtent toks ir yra. Pasakojama istorija sutelkiama ties vienos moters, perkopos trisdešimtmetį meilės nuotykiu. Vilija, toks pagrindinės veikėjos vardas, dirba copywriter'e, arba lietuviškai - tekstų kūrėja. Nemėgsta ir tuo pačiu negali be žmonių ir šiaip jos charakteris sukurtas toks, kad būtų kuo išskirtinesnis, nei visi kiti žmonės. Na, bent jau man toks įspūdis susidarė skaitant. Kas būdinga daugumai - nebūdinga Vilijai. Šita Vilija kartą sutinka Kristoforą - vos ne perpus vyresnį vyra, kuriuo susižavi. Vėl gi, vardas Kristoforas man kėlė šypseną visos knygos metu, nes na, Vilija ok, bet Kirstoforas jau toks pritemptas vardas... Primena mane, kai jaunesnė kurdavau istorijas ir duodavau savo veikėjams kažkokius keistus vardus, kurie, mano nuomone dabar, gadindavo istorijos tikrumą.  Veiksmas vyksta Vilniuje, kartais nukeliamas į Nidą. Knygos žanras - meilės romanas, kas irgi yra šiek tiek slidus reikalas - nesu tokio žanro didelė mėgėja, nes neretai tie meilės romanai per daug nuspėjami ir man erzina. Visgi pabandžiau.

Veiksmo linija. Asmeniškai man buvo šiek tiek per daug filosofinių pamąstymų ir išvedžiojimų. Jie stabdė veiksmą ir istorijos rutuliojimąsi. Kartais juos perbėgdavau tik akimis, nes norėjosi grįžti prie istorijos. Nesakau, kad jie buvo kažkokie nerišlūs ar kvaili. Ne, tiesiog pats siužetas buvo kur kas įdomesnis, nei tie intarpai, tai deja, istorija nugalėjo šioje dvikovoje labai smarkiai. O šiaip vertinant veiksmo netrūko, buvo įdomu skaityti ir smalsu sužinoti, kas bus toliau. Veikėjai elgėsi gan spontaniškai ir nenuspėjamai, buvo sunku numatyti, kaip istorija baigsis.

Citata, galinti suvilioti arba atstumti skaityti: "Ji prisiminė Kristoforo pasakojimus apie moterį, kuri iš despreacijos šoko nuoga jo dideliuose namų languose, prisiminė, kad Kristoforas laikė užrakinęs merginą, kuri tyliai sėdėjo po jo namų laiptais ir gesindama cigaretes į grindis inkštė, kad ją išleistų; taip pat jis draugavo su ramia, tylia moterimi, kuri pabendravusi su juo pati nuvažiavo į psichiatrijos kliniką besigrasindama nusižuyti; turėjo merginą, kuri, neatlaikiusi jo keliamo streso, alpo gatvėje; buvo merginų, kurias jis prievartavo, buvo dar ir daugiau merginų, jų buvo iš tiesų daug."

Problematika. Knyga pasakoja apie dalyką, kuris dažnai lieka artimų rate - fizinį ir emocinį smurtą prieš moteris. Kokios yra ribos, kiek moterys leidžiasi mušamos, žeminamos ir kodėl jos taip elgiasi. Kodėl vyrai taip elgiasi, kas tokius dalykus iššaukia ir ar tikrai dėl to kalta tik viena arba tik kita pusė. Man ši tema pasirodė itin jautri ir romanas, perpildytas ne suerotinto sado-mazo, o praskiestas tikromis muštynėmis poroje, pasirodė vertas dėmesio.

Moralas. Šios knygos moralas stiprus ir paveikiantis. Gali iš šalies pasižiūrėti į mūsų, moterų ir jų, vyrų silpnybes bei stiprybes, kurios atsiranda ir formuojasi santykiuose. Kaip meilė gali žmogų pakelti, prikelti, pažadinti ir padėti tobulėti, tačiau tuo pačiu gali ir nutrenkti į gilią duobę, iš kurios ne tik kad sunku išlipti, bet kartais net nesinori to daryti.

Neslėpsiu - mano požiūris su Vilija labai skyrėsi ir, skaitydama, pykau ant veikėjos dėl vienokių ar kitokių jos minčių, sprendimų ir poelgių. Tačiau tada pagalvojau apie save ir apie žmones, kuriuos nuoširdžiai myliu. Supratau, kad ir aš per daug jiems atleidžiu, leidžiu ir panašiai, todėl nesunku suprasti, kodėl Vilija leidosi tris metus tampoma už plaukų ir mėtoma po namus kaip koks bereikšmis bulvių maišas. Kaip ir minėjau, knygos moralas stiprus, paveikiantis ir leidžiantis pažvelgti į meilę iš paukščio skrydžio - blaiviai ir tarsi nemylint.

Aplamai knyga patiko, vertinu gerai, buvo nenuobodu ir tema sutinkama nedažnai, todėl vertinu rašytojos užmojį tokią parašyti.

Šiandien ėjau į biblioteką ir grąžinau perskaitytas, bei pasiėmiau naujų knygų. Šį kartą pasiėmiau romanus "1793" ir "Grandinė". Iš aprašymų pasirodė baisios, šiurpios ir sukrečiančios knygos, tai jau nekantrauju kurią vieną atsiversti. 😃

Kokią knygą šiuo metu skaitai tu? 

4 komentarai

  1. Šiuo metu skaitau konspektus abiturientams 😂 bet rekomenduoju "Pelėda medžioja naktį", paskutinė mano skaityta knyga. Vieno vakaro skaitinys, bet man labai patiko 😁

    AtsakytiPanaikinti
  2. Skaitau Lolitą, bet labai sunkiai kažkaip skaitosi kol kas... bet noriu pabaigti ir tada jau pereit prie detektyvų :D

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. aš tai neturiu įpročio pabaigti pradėtą skaityti knygą, kuri nesiskaito. :D duodu šansą iki pusės knygos, jei iki tol nelimpa - negaištu laiko. :)

      Panaikinti

komentarai motyvuoja ir skatina Influx'o aktyvumą

sek mane instagrame:

© Influx. Design by FCD.